Tėvo įtaka vaikams
Porų psichologas Mykolas Truncė pateikia informaciją apie tai, Kokia Tėvo įtaka vaikams.
Kasmet Lietuvoje išsiskiria apie 10 tūkst. porų, pragyvenusios vidutiniškai 12 santuokos metų. Tai sudaro apie 40 proc. nuo susituokusių. Be vieno iš tėvų lieka augti apie 6 500 vaikų. Na, o prieš skyrybas būna tėvų konfliktai – po vidutiniškai 150 smurto artimoje aplinkoje atveju kasdien!
Vaikai, tėvų konfliktų metu išgyvena: Baimę, Nepasitikėjimą, Liūdesį, Gėdą, Menkavertiškumą, Kaltę.
Visa tai palieka įspaudus (traumas) vaikuose.
Du paveikslai, kurie simbolizuoja, kaip jaučiasi vaikas, kai turi abu tėvus ir po skyrybų.
Kai turi abu tėvus ir kaip jaučiasi po skyrybų.
Tėvo įtaka vaikams psichologiniu požiūriu
Tėčio įvaizdis vaikui dažnai simbolizuoja pasaulį už mamos ribų. Jei mama yra saugumas, artumas, besąlyginė globa, tai tėtis – perėjimas į struktūrą, taisykles, socialinę realybę.
Tėvas yra ir tapatybės bei savivokos formuotojas.
Berniukui: tėtis yra modelis – identifikacijos figūra. Per tėvą berniukas mokosi, ką reiškia būti vyru, kaip elgtis su jausmais, konfliktu, atsakomybe.
Mergaitei: tėtis yra pirmas vyras, iš kurio ji sužino, ar yra vertinama, priimama, mylima.
Kaip pasikeitė tėčių vaidmuo su tuo laiku, kai jie patys buvo vaikai
1948-12-10 d. pasirašius Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaracija, Moteris tapo lygi Vyrui. Ir berniukai ir mergaitės kartu ėjo į darželį, į mokyklą, į universitetą ir dirba kartu. Beveik išnyko segregacija pagal lytį. Tai įtakojo kultūrinius pokyčius – mažėja stereotipų, kad „vyras nerodo jausmų“. Motinų išėjimas į darbo rinką paskatino tėvus dalintis tėvyste. Keičiasi ir visuomenės Pasąmonė – abi lytys yra lygios.
Formuojasi naujos vertybės – šiuolaikiniai vyrai labiau vertina santykį ir buvimą, o ne tik statusą ar kontrolę.
Tėčio ir Mamos vaidmenų skirtumai
Mama yra arčiau vaiko. Todėl užtikrina vaikui artumą, saugumą. Mama, tai vidinis pasaulis, besąlyginis priėmimas, paguoda, su ja galima pasikalbėti apie jausmus.
Tėtis šiuolaikinėje visuomenėje yra daugiau orientuotas į veiklą, ribas. Jis, tai išorinis pasaulis, veiksmai, savarankiškumas, ribos, taisyklės, iššūkiai, drąsa.
Abu tėvai papildo vienas kitą. Jei Mama suteikia vidinį saugumą, kuris leidžia tyrinėti pasaulį, tai
Tėtis, skatindamas veikti, rizikuoti, išeiti iš komforto zonos, padeda vaikui tapti nepriklausomu.
Visuomenė vis labiau supranta, kad vaikui svarbūs abu tėvai. Jei anksčiau vaikų globą patikėdavo motinai, o iš tėvo „lupdavo“ alimentus, tai dabar linkstama prie vaiko laiko 50:50 su motina ir su tėvu. Žinoma, tokį vaikų laiką su tėvais įtakoja ir amžius. Pvz. žindamą kūdikį negali palikti su tėvu kelioms dienoms. Taip pat atsižvelgiama ir į vaikų ryšį su tėvu. Jei ryšys geras, tai jokių kliūčių vaikui būti su tėvu visą savaitę nebelieka.
Tėvų skyrybos vaikui sukelia labai stiprų nesaugumo jausmą. Tėvų skyrybos yra antra pagal stiprumą priežastis pačiam vaikui pasitraukti iš gyvenimo. Todėl labai svarbu, kad po tėvų skyrybų vaikai nejaustų ir nebūtų žalojami dėl:
- Negalėjimo matytis su vienu iš tėvų
- Vieno iš tėvų nuteikinėjimą prieš kitą tėvą/motiną. Dėl to labiausiai nukenčia vaikas.
Tėvo buvimas-nebuvimas veikia berniuko psichologinį vystymąsi
Vaikai yra, kaip aš sakau „kempinės“. Jie sugeria į save viską, ką aplinkui mato. Jei vaikas auga žalioje aplinkoje, kempinė nusidažo žaliai. Jei raudonoje – raudonai. Šį reiškinį giliai išnagrinėjo Albertas Bandūra – vienas įtakingiausių XX a. psichologų, kuris suformulavo socialinio mokymosi teoriją, vėliau išplėstą į socialinę-kognityvinę teoriją. Pagrindinė Bandūros idėja yra ta, kad žmonės mokosi stebėdami kitus, o ne vien per tiesioginę patirtį.
Taigi, mergaitė labiau kopijuoja mamą, o berniukas – tėtį. Jei tėčio nėra, tai berniukas stebi ir gali pradėti kopijuoti senelių, draugų tėvų, trenerių, mokytojų elgesį. Gerai, jei tas elgesys yra tinkamas.
Berniukui 3-6 m. ir vėlesniame amžiuje formuojasi Edipo kompleksas – t.y. sūnus nori užimti tėvo vietą. Jei tėvai išsiskiria, tai prie Edipo komplekso prisideda dar ir atsakomybė, kuri pasireiškia per jaunesnių brolių/sesių priežiūrą, sprendimų priėmimą, pagalba mamai…
Paauglystė (11-19 metų) – laikotarpis, kai vyksta transformacija iš vaiko į suaugusį. Keičiasi ne tik kūnas. Keičiasi tapatybė (savęs suvokimas), didėja savarankiškumas, suvokiami lyčių skirtumai, auga seksualumas.
Jei šiuo laikotarpiu berniukas mažai mato tėvą, tai jo vystymąsi nulems kiti vyrai.
Tėvo įtaka vaikams – sūnui
Tėčio reikšmė sūnui po skyrybų priklauso nuo to, kiek berniukui metų ir kokie jo santykiai buvo su tėvu ir kiek jie praleidžia laiko kartu. Tėvas įtakoja į sūnaus:
Vyriškumą. Sūnui tėtis yra pirmas vyriškumo pavyzdys. Jei tėtis po skyrybų pasitraukia ir mažai laiko praleidžia su sūnumi, tai sūnus dažnai lieka be gyvo vyro modelio. Tai gali lemti: abejonę savo vyriškumu, neaiškią vyro vaidmens sampratą, agresyvesnį elgesį kaip kompensaciją.
Emocijų raišką ar slopinimą. Daug tėvų ir motinų moko berniukus „būti stipriems“, „neverkti“. Kai tėtis pradeda gyventi atskirai, berniukas gali dar labiau užsidaryti, nes:, „Vyras nesiskundžia – vyras kenčia ir tyli.“
Berniukas turi poreikį matyti, kad tėtis myli jį, o ne tik moka alimentus. Todėl svarbu, kad tėtis leistų laiką su vaiku. Sūnui svarbu žinoti, kad tėtis jį pasirenka ne tik teisiškai, bet emociškai.
Nepriklausomai nuo to, kokie iki tėvų skyrybų buvo tėvo ir sūnaus santykiai yra labai svarbu, kad tėvas sukurti su sūnumi artimą ryšį po skyrybų.
Tėvo įtaka vaikams – dukrai
Tėčio reikšmė dukrai taip pat yra labai didelė. Tėtis yra pirmas vyras, kuris rodo ir sako dukrai, kad ji yra svarbi. Dukrai tėtis yra pirmas vyras iš kurio ji išmoksta, ką reiškia būti priimtai, mylimai, svarbiai, palaikomai.
Jei tėtis atsiriboja po skyrybų – dukra gali jausti atstūmimą, o jos sąmonėje formuotis įsitikinimas, kad aš nesu svarbi vyrams. Tai nulems, kiek ji bus priklausoma ir kiek pasitikės/nepasitikės vyrais, kai pati ištekės.
Dukra gali jaustis nesaugi po tėvų skyrybų, jei tėtis su ja mažai laiko praleidžia. Formuojasi nesaugumas, nes tėvo nėra tada, kada jai reikia – Čia ir Dabar.
Mergaitės augdamos transformuojasi į moterį. Jei tėvo jos Sąmonėje nėra (ar jis mažai leidžia laiko su ja) ji gali jaustis atstumta, nereikalinga. Tai gali sukelti jai spaudimą būti gražia, patrauklia, atitikti grožio standartus.
Jei jai nepavyksta būti patrauklia tarp bendraamžių, ji gali jausti atstūmimo, nereikalingumo, menkavertiškumo jausmus. Visa tai didina jos Nepasitikėjimą supančiu pasauliu ir savimi. Gali formuotis neigiama nuostata į vyrus – nepatikimi. O tai nulems jos elgesį su būsimu vyru.
Tokiu atveju ji gali kontroliuoti vyrą, sieks įrodinėti savo teisybę, ginčysis. Gali ne įžeidinėti vyrą, kad jis ko nors nepaarė, ar padarė ne taip, kaip ji mano, kad reikėtų padaryti. Jei pridėsime dar Nusivylimą ir Nuoskaudas, kurios pagimto Pyktį, tai tokiuose santykiuose ši moteris gali pradėti „kandžiotis“ sakyti labai skaudinančius vyrą žodžius.
Jei vyras nenusileis, tai pora vidutiniškai po 12 santuokos metų (LR statistikos duomenis) išsiskirs ir vaikai liks gyventi su vienu iš tėvų. Gerai, jei vaikų laikas su tėvais bus 50:50.
Tėvo įtaka vaikams – Dažniausios psichologinės pasekmės vaikams, kurie auga be tėčių
Tėtis gali pasitraukti iš vaiko gyvenimo dėl savo mirties, skyrybų, pateikimo į kalėjimą, alkoholizmo. Tėvo vietą gali užimti: patėvis, seneliai, tetos, dėdės, globėjai. Vaikas gali pamatyti patrauklų žmogų: mokytoją, trenerį, sportininką…, kuris taps jo tėvo „pakaitalu“ ir modeliu, į kurį vaikas norės lygiuotis.
Priklausomai nuo aplinkybių, vaikas, augantis be vieno iš tėvų gali suformuoti Agresyvų elgesį (jie įsivyrauja Pyktis) arba Pasitraukiantį elgesį (jei įsivyrauja Baimė).
Tėvų skyrybų poveikis vaikams
Tėvų skyrybos formuoja vaikams, priklausomai nuo tėvų atsiliepimų apie vienas kitą, kitų faktorių:
- Atstūmimo ir Nereikalingumo jausmus – vaikas jaučiasi tarsi atstumtas, nereikalingas
- Nesaugumą Santykiuose – jis nesijaučia saugus santykiuose su bendraamžiais ar mama, kuri jį augina.
- Gėdą – mano tėvai kažkokie prasti, jie išsiskyrė ir aš esu nepilnavertis
- Kaltė – aš kaltas, kad tėvai susipyko, nes aš blogai elgiausi ir dėl to tėvai konfliktavo.
- Menkavertiškumą – aš esu prastas, nepakankamas, kad tėvas mane paliko
- Baimę – kas dabar bus, aš neišgyvensiu.
- Pyktį – taip neteisingai. Aš jums paaiškinsiu , kaip reikia teisingai elgtis (pagal vaiko supratimą)
- Nepasitikėjimą aplinkiniais (pačiais artimiausiais žmonėmis) ir savimi.
Tyrimais nustatyta, kad tėvų skyrybos paveikia vaikus ir jie (priklausomai nuo aplinkybių) daugiau-mažiau:
- Tėvo nedalyvavimas šeimos gyvenime skatina vaiko savęs menkinimą;
- Vaikai dažniau turi sveikatos sutrikimų, nei abu tėvus turintys vaikai;
- Tėvo nedalyvavimas vaiko gyvenime dažnai lemia žemus mokymosi rezultatus;
- Tokie vaikai dažniau nesugeba išlaikyti santykių su draugais;
- Nepilnų šeimų vaikai dažniau, nei pilnų šeimų vaikai demonstruoja agresyvų elgesį prieš suaugusius bei silpnesnius, gadina ir naikina kitų žmonių turtą/daiktus.
- Be tėvo augantys vaikai dažniau tampa fizinio ir psichologinio smurto aukomis.
Kas nutinka, kai sūnus auga be tėvo arba su silpnu tėvišku autoritetu
Tėvas sūnui yra vienas giliausių psichologinių pagrindų. Tėvas yra Modelis, kurio pagrindu formuojasi sūnaus vyriška tapatybė, savivertė ir santykių modelis. Jei sūnus auga be tėvo arba su silpnu, atsitraukusiu ar nenuosekliu tėvišku autoritetu, toks ir tampa. Tačiau jis mato ir kitus vyrus: mokytojus, trenerius, senelius… Tada kažkas iš jų tampa Modeliu, į kurį sūnus lygiuojasi.
Savo identiteto neaiškumas sukelia berniukui sumišimą. Jis nežino, kas iš tikrųjų yra: toks, kaip tėvas ar toks, kaip pvz. treneris. Dėl to jo elgesys gali tapti tiek agresyvus, tiek pasitraukiantis. Tėvo įvaizdis ir elgesys paveikia sūnaus santykį ne tik su kitais vyrais, bet ir su moterimis. Vėlgi, priklausomai nuo motinos elgesio su juo, toks vaikinas gali idealizuoti moteris arba jas nuvertinti. Ir vienu ir kitu atveju jo santykiai su žmona bus įtempti.
Kas nutinka, kai mergaitė auga be tėčio, kokių ilgalaikių pasekmių tai gali turėti jos psichikai
Tėtis mergaitės gyvenime yra pirmasis vyras, kuris formuoja jos savivertę kaip asmenybės.
Jei tėvo nėra ar jis menkai dalyvauja mergaitės gyvenime, formuojasi nesaugus ryšys su vyrais
Ji gali ieškoti pripažinimo santykiuose su vaikinais, o gali tapti emociškai priklausoma nuo vyrų dėmesio, Siekdama vyrų dėmesio ji gali sureikšminti savo išvaizdą ir siekti, kad vyrai jos norėtų dėl jos išorinio grožio.
Kai tėčio nėra, dukros viduje gali trūkti palaikančio, struktūrizuojančio vyriško autoriteto, kuris padėtų jai jaustis saugiai, apsaugotai, remiamai. Dėl to ji gali abejoti savo sprendimais, bijoti pakovoti už save, pasitikėti vyrais. Priklausomai nuo aplinkybių ji gali ieškoti tobulo vyro, kuris ją „išgelbės“ arba vertinti vyrus, kaip nepatikimus, šaltus. Abiem variantais jai bus sunku sukurti saugius santykius savo šeimoje.
Pasikonsultuokite su patyrusiu porų santykių psichologu Mykolu Trunce per konsultaciją „Kaip išsaugoti šeimą”
Kiek tėtis turėtų įsitraukti į kasdienį vaiko gyvenimą
Tėvas turi dalyvauti vaikų gyvenime, nes įtakoja vaikų vystymąsi ir formavimąsi. Pateikiu keletą rekomendacijų tėvams:
- „Tėčio ritualas“ – Tai gali būti blynai sekmadieniais, vakarinis pašnekesys ar pasivaikščiojimas. Pasikartojimas, nuspėjamumas kurią saugumo jausmą.
- Reguliarus laikas dviese (pvz. Kartą per savaitę) Su kiekvienu vaiku atskirai. Net 20 minučių kartu be telefono ir be trečiųjų yra dovana jų sielai, tai buvimas Čia ir Dabar kartu.
- Veik taip, kaip vaikas nuspręs Duok pasirinkimus: ką veikiam, kur važiuojam, ką gaminam. Tai stiprina sprendimų priėmimą ir pasitikėjimą vaiku.
- Mokyti drąsos per darymą kartu, baimių įveiką (pvz. šokimas nuo akmens, čiuožimas ant ledo…)
- Praktikuoti juoką. Juokas labai veiksmingai mažina stresą, gerina nuotaiką ir kuria optimistinį požiūrį į gyvenimą, kuris yra labai svarbus vaikams. Jie turi matyti Pozityvų gyvenimo scenarijų.
- Dėkoti už tai, kad vaikas yra tavo gyvenime. Tai didins vaiko savivertę ir reikalingumo jausmą.
- Įvardinti savo ir vaiko emocijas. Tai padės vaikui suprasti, kas vyksta su jais. Kad tai normalu ir vyksta su kitais žmonėmis. Tai leis jiems geriau suprasti ir valdyti save.
- Pasidalinti savo silpnumu. Tai leis vaikui suprasti, kad būti silpnam ir pažeidžiamam normalu. Ir kad galima tai pripažinti, o pripažinus, tvarkytis.
- Rodyti pagarbą mamai/tėčiui, net jei jie netinkamai pasielgė. Apkalbėdami, kaltindami antrą pusę žalojame vaiko sąmonėje susikurtą mamos/tėvo įvaizdį. O tai yra didžiausia žala vaikui.
- Leisti vaikui pačiam surasti problemos sprendimą. Jei nepavyksta, nukreipti, pasufleruoti. Vaikas neturi tiek patirties ir žinių, kurių pagrindu galėtų priimti tinkamus sprendimus. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia jų mokyti spręsti problemas.
- Nebūk tobulas. Nebijoti parodyti, kad kažko nemoki, nesupranti, nepavyksta. Taip vaikas supras, kad nemokėti kažko nėra blogai. Blogai, jei nesimokai ir netobulėji.
- Dalyvauti vaiko varžybose, pasirodymuose. Tai stiprins vaiko savivertę. Po pasirodymo aptark, kaip sekėsi, kaip jautėsi.
- Klausk, „Ką išmokai?“. Tai puikus klausimas, padedantis vaikui suprasti ir įtvirtinti tai, ką jis išmoko, suprato, pasitvirtino. Tokie suvokimai didina vaiko savivertę, kuri būna pažeista per tėvų konfliktus ir skyrybas.
- Kas vakarą parašyk žinutę „Saldžių sapnų brangioji/brangusis. Tave mylintis tėtis“ Taip bus palaikomas vaiko ryšys su tėvu ir vaikas jausis ne vienas gyvenime.
- Aptarkite kartu pamatytą filmą. Padėkite vaikui suprasti, kaip reikia teisingai elgtis ir kaip nereikia elgtis. Taip formuosite vaikui tinkamą elgesį.
Linkėjimas visiems tėčiams – iš širdies į širdį
Brangūs tėčiai,
Būkite tie, kurių vaikai prisimena Jus ne todėl, kad viską darėte tobulai, o todėl, kad visada buvote šalia – kai jiems reikėjo Jūsų supratimo, palaikymo ir buvimo šalia.
Būkite tėčiai, kurie:
- Buvo kantrūs ir tolerantiški vaiko netobulumui.
- Buvo kartu ir gerose, ir blogose situacijose.
- Visada padėjote, kai vaikui reikėjo pagalbos ir supratimo.
Vaikams yra svarbiausias – Artimas ryšys. Vaikai nepamena visko, ką sakėme, bet jie niekada nepamiršta to, kaip jautėsi mūsų akivaizdoje.
Tegul jūsų buvimas vaikams būna tas saugus uostas, iš kurio jie galės išplaukti ir visada norės sugrįžti.
Informaciją straipsniui Tėvo įtaka vaikams parengė:
Mykolas Truncė
Porų psichologas, Konsultantas, Lektorius
Šeimų išsaugojimo ekspertas.
+370 659 54009
porupsichologas@gmail.com
Tapkite FB: Stipri šeima draugu ir sekite naujienas
Užsiprenumeruokite Mykolo Truncės YouTube kanalą ir pirmieji susipažinkite su mokomąja medžiaga apie savęs pagerinimą ir santykius
Užsiregistruokite mėnesiniam Stipri Šeima Naujienlaiškio gavimui ir stiprinkite savo šeimą.